Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje
ASCOBANS – mes saugome Europos mažuosius banginius ir delfinus
Kas yra ASCOBANS?
ASCOBANS – tai anglų kalbos santrumpa - Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic, North East Atlantic, Irish and North Seas, lietuviškai reiškianti Susitarimą dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje (toliau - Susitarimas).
ASCOBANS pasirašytas 1991 m. remiant Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijai (UNEP/CMS arba Bonos konvencijai). Susitarimo šalių arealas 2008 m. pradžioje buvo išplėstas į vakarų pusę. Prie šio Susitarimo gali prisijungti visos vadinamosios „arealo valstybės“ (t. y. bet kuri valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso kuri nors Susitarime nurodytų gyvūnų arealo dalis arba kurios laivai Susitarimo šalių areale užsiima veikla, darančia neigiamą įtaką mažiesiems banginiams), taip pat ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos. Prie Susitarimo prisijungė daugelis valstybių, esančių prie Baltijos ir (arba) Šiaurės jūrų, tačiau dar ne visos, tad ASCOBANS plėtra vyksta toliau. Susitarimo šalis vienija bendras rūpestis – kad dėl vis didėjančio atsitiktinai sužvejojamų gyvūnų skaičiaus, dėl arealo mažėjimo ir žmonių veiklos keliamų grėsmių mažieji banginiai Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje neišnyktų visai.
Kuo užsiima ASCOBANS?
Kadangi migruojantys banginiai nuolat kerta valstybių sienas, veiksmingą gyvūnų apsaugą gali garantuoti tik tarptautinis bendradarbiavimas. Taigi, šio Susitarimo tikslas yra skatinti glaudų Susitarimo šalių bandradarbiavimą, kad būtų sukurtos palankios gyvenimo sąlygos delfinams ir mažiesiems banginiams. Išsaugojimo ir tvarkymo planas, kuris yra Susitarimo dalis, įpareigoja Susitarimo šalis imtis gyvūnų buveinių apsaugos ir tvarkymo, stebėsenos ir tyrimų, mažinti taršą bei informuoti visuomenę. Siekiant pasiekti šių tikslų, ASCOBANS taip pat bendradarbiauja su arealo valstybėmis, kurios (dar) nėra prisijungusios prie Susitarimo, suinteresuotomis tarpvyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kaip veikia ASCOBANS?
ASCOBANS praktiškai įgyvendina savo tikslus per šias administracines struktūras:
Susitarimo šalių konferencija (angl. Meeting of Parties arba MOP):
Susitarimo šalių konferencija – sprendžiamoji ASCOBANS struktūra. Ji rengiama
kas trejus metus aptarti pasiektai pažangai ir sunkumams, su kuriais susiduriama
įgyvendinant Susitarimą, ir nustatyti svarbiausius veiksmus, kuriuos reikės
įgyvendinti per ateinančius trejus metus. Prie Susitarimo neprisijungusios
arealo šalys ir regioninės ekonominės organizacijos, kurių valstybės ribojasi
su Susitarimo arealu, taip pat daug kitų suinteresuotų organizacijų turi
teisę atsiųsti savo stebėtojus į Susitarimo šalių konferenciją (MOP);
kitos institucijos, užsiimančios banginių apsauga bei valdymu, gali kreiptis
prašydamos suteikti stebėtojo statusą.
Patariamasis komitetas (angl. Advisory Committee - AC):
Bent kartą per metus posėdžiaujantis Patariamasis komitetas teikia patarimus
ir informaciją Sekretoriatui bei Susitarimo šalims dėl mažųjų banginių
apsaugos ir tvarkymo, taip pat kitais klausimais, susijusiais su Susitarimo
įgyvendinimu. Kiekviena Susitarimo šalis turi teisę skirti vieną Patariamojo
komiteto narį. Komiteto nariai gali dalyvauti posėdžiuose kartu su patarėjais.
Valstybėms, kurios nėra šio Susitarimo narės, regioninėms ekonominėms
organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taikomos tos pačios
taisyklės kaip ir Susitarimo šalių susitikimo dalyviams.
Sekretoriatas
Sekretoriatas – koordinacinė Susitarimo struktūra. Ji teikia administracinę
paramą, renka ir platina informaciją, susijusią su Susitarimo įgyvendinimu,
organizuoja ir aptarnauja Susitarimo šalių susirinkimus bei Patariamąjį
komitetą. Kartu su kitų regioninių susitarimų, pasirašytų remiant Bonos
konvencijai, sekretoriatais, jis priklauso Bonos sekretoriato Susitarimų
padaliniui, įsikūrusiam Jungtinių Tautų būstinėje Bonoje, Vokietijoje.
Papildomos informacijos prašome kreiptis į ASCOBANS sekretoriatą adresu:
UNEP/ASCOBANS -Secretariat
UN Campus
Hermann-Ehlers-Str. 10
53113 Bonn
Germany (Vokietijos Federacinė Respublika)
Tel. +49 228 815 2416
Faksas +49 228 815 2440
El. paštas ascobans@ascobans.org
Kas yra mažieji banginiai?
Banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės pagal mokslinę sistematiką priklauso jūrų žinduolių būriui, kurio lotyniškas pavadinimas - Cetacea. Tai vandens žinduoliai, kurių dauguma gyvena jūrose. Jie visą savo gyvenimą praleidžia vandenyje.
Šiandien banginių būrį sudaro du pobūriai. Prie ūsuotųjų banginių pobūrio (lot. Mysticeti) priskirti banginiai neturi dantų, bet ragines plokšteles, kuriomis filtruoja maistą iš vandens. Jie yra palyginti labai stambūs. Prie jų priklauso ir mėlynasis banginis, didžiausias iš visų gyvūnų, kada nors gyvenusių Žemėje. Dauguma dantytųjų pobūrio banginių (lot. Odontoceti) yra gerokai mažesni ir vadinami mažaisiais banginiais. Jie minta daugiausiai žuvimi ir galvakojais.
Kur gyvena mažieji banginiai?
Mažųjų banginių yra beveik visose pasaulio jūrose ir kai kuriose upėse. Kelių rūšių atstovai yra dažni Šiaurės jūros, Šiaurės Atlanto ir Airijos jūros gyventojai. Vienintelė Baltijos jūroje natūraliai gyvenanti mažųjų banginių rūšis – tai paprastoji jūrų kiaulė. ASCOBANS susitarimu yra saugomos visų dantytųjų banginių pobūrio rūšys, porūšiai ir populiacijos, gyvenančios Susitarimo šalių areale, išskyrus kašalotus (Physeter macrocephalus).
Dažniausios mažųjų banginių rūšys Susitarimo šalių areale yra :
- paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena)
- afalina (Tursiops truncatus)
- paprastasis delfinas (Delphinus delphis)
- baltasnukis delfinas (Lagenorhynchus albirostris)
- atlantinis baltašonis delfinas (Lagenorhynchus acutus)
- dryžuotasis prodelfinas (Stenella coeruleoalba)
- pilkasis delfinas (Grampus griseus)
- orka arba daugiapelekis delfinas (Orcinus orca)
- paprastoji grinda (Globicephala melas)
- šiaurės ilgasnukis banginis (Hyperoodon ampullatus) ir kiti snapuotieji
banginiai (Ziphiidae).
Kas kelia grėsmę mažiesiems banginiams?
Daugelio rūšių banginiai ir delfinai yra labai judrūs ir persekiodami savo grobį įveikia didelius atstumus arba pastoviai keliauja tarp veisimosi ar maitinimosi teritorijų. ASCOBANS regione jie susiduria su įvairiomis žmogaus sukurtomis grėsmėmis ir viena iš didžiausių grėsmių kyla iš žūklės, kai gyvūnai atsitiktinai įsipainioja į tinklus. Kasmet į žvejybos tinklus jų pakliūna keli tūkstančiai. Kadangi banginiai yra žinduoliai, jie turi įkvėpti oro kas tam tikrą laiką. Įsipainioję į tinklą ar kitokį žvejybos įrenginį, jie nebegali iškilti į paviršių ir įkvėpti oro, todėl nuskęsta. Dar vienas didelis grėsmės šaltinis – jūros tarša, su ja turi būti kovojama tarptautinėmis, suderintomis priemonėmis. Kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, sunkieji metalai ir organiniai junginiai (pvz. PCB), kaupiasi jūrų organizmuose, patenka į maisto grandinę; daugiausia jų susikaupia jūrų žinduolių kūno audiniuose ir tai neigiamai veikia gyvūnų sveikatą. Dar vienas reiškinys, keliantis susirūpinimą, tai - akustiniai (garso) trikdžiai, kurių priežastis – intensyvus laivų eismas, pramoninio pobūdžio aktyvioji veikla (kaip pvz. poliakalių darbai ir seismologiniai tyrimai), sprogimai ir jūrų laivyno ultragarsiniai navigaciniai prietaisai. Šie garso trikdžiai gali sukelti gyvūnuose elgesio pasikeitimus, kūno sužalojimus ir net mirtį. Pastoviai didėjantis laivų eismas padidino laivų ir banginių susidūrimų skaičių, kuris kelia didelį susirūpinimą.
Šių grėsmių pasekmės ir jų apimtis mažiesiems banginiams skiriasi priklausomai nuo teritorijos ir rūšies. Dramatiškas pavyzdis galėtų būti smarkus paprastųjų jūrų kiaulių populiacijos sumažėjimas Belto jūros ir centrinės Baltijos jūros teritorijose. Nuo 1930–ųjų metų masiško gyvūnų skaičiaus sumažėjimo nuolat mažėja ir ankstesnis jų paplitimo arealas. Šiandien paprastosios jūrų kiaulės aptinkamos tik prie Kategato ir Belto, t.y. pačiuose ankstesnio paplitimo arealo vakaruose, ir tik retsykiais jų pastebima ties Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos Baltijos jūros pakrantėmis. Ypač didelę grėsmę paprastosioms jūrų kiaulėms kelia žvejyba dugniniais statomais tinklais, vien tik dėl to Šiaurės jūroje kasmet žūva tūkstančiai šių gyvūnų.
Paprastasis delfinas (Delphinus delphis) yra plačiai paplitęs Europinėje Atlanto dalyje. Ypatingai Keltų jūroje ir Biskajos įlankoje daug šių gyvūnų žūsta dėl atsitiktinio įsipainiojimo tarptautinių žvejybos laivynų traukiamuosiuose ir dreifuojančiuose tinkluose. Gerai žmonėms pažįstama afalina (Tursiops truncatus) dažnai gyvena priekrantėse, todėl patiria nemažai žmogaus veiklos sukeliamų grėsmių, tokių kaip, jūros tarša, atsitiktiniai sugavimai ir povandeninis triukšmas.
Nežinoma koks yra visų žmogaus veiklų bendras poveikis šiems žinduoliams, bet jau dabar yra aišku, kad banginiai stipriai veikiami maisto stokos, buveinių degradacijos ir klimato kaitos, kas ypač kenkia banginiams, delfinams ir jūrų kiaulėms.
